DISCOGRAPHY
Burzum "Belus" 2010
Byelobog Productions
Lietuviškai: Kompozicijų sąrašas
[Translated by WTS-Lietuva]
- Liokio (Lokio) sąmokslas (Įžanga)
- Beluso (Baldro) mirtis
- Užmaršties upė
- Kaimadalto (Heimdalio) nusileidimas
- Kalavijų šokis
- Kelės (Helės) žirgas
- Aušra
- Beluso (Baldro) sugrįžimas (Pabaiga)
Liokio (Lokio) sąmokslas (Įžanga)
[Instrumentinis]
"Griaustinis trenkia į lazdą,
akmeniu muša kirminą į galvą,
žaibu keliauja į sodą;
suranda ąžuolo šaką".
Beluso (Baldro) mirtis
Burtininkas užkopia į medį,
atranda seną Žemės skausmą,
nurėžia jį rudens ramybėje,
peiliu išpjauna jos širdį.
Ąžuolo lapai krenta ant žemės,
Burtininkas kviečia dvasias!
Ąžuolo lapai krenta ant žemės,
Burtininkas gieda savo užkeikimus.
Vaisius įvyniotas į lininį audeklą,
šventoji ąžuolo dvasia,
burtininkas išsaugojo pasaulio ramybę,
vaisingumą, saulės galią savo rankose!
Ąžuolo lapai krenta ant žemės,
burtininkas kviečia dvasias!
Ąžuolo lapai krenta ant žemės,
burtininkas gieda savo užkeikimus.
Čia yra deginanti saulės jėga;
Čia yra vaisingoji Žemės jūra;
galingoje burtininko lazdoje;
atgijusioje lazdoje karaliaus.
Užmaršties upė
Su mirštančia saule ir mėnuliu
prasideda kelionė į šešėlių jūrą.
Lokys saugos laidotuvių ugnį.
Kūnas paguldytas akmens kape.
Už skraistės girdėti Žemės rauda;
vasaros šviesa išnyksta,
ąžuolo dvasia įkelta į valtį,
žiema ir ruduo nugali vėl.
Aš sugrįšiu.
Aš ateisiu atgal.
Kuomet žiemos dvasios nusilps.
Aš sugrįšiu namo.
Po žeme, paslėptam pasauly,
už debesų, vakarų pusėje,
pabaigia ilgą kelionę valtis,
kur puotauja žiema su rudeniu.
Gelmėse šalta ir tamsu,
tik šešėliai auga ten,
tik tamsūs padarai ten yra,
niūriausi siaubai.
Aš sugrįšiu.
Aš ateisiu atgal.
Kuomet žiemos dvasios nusilps.
Aš sugrįšiu namo.
Mirusysis ilsisi baltame rūbe,
Už sunkių, šaltų akmens durų,
Bet įsiklausius į mirusiųjų kariauną,
galima kartais išgirsti juos dainuojant.
Mirusysis ilsisi baltame rūbe,
už sunkių, šaltų akmens durų,
bet įsiklausius į mirusiųjų kariauną,
galima kartais išgirsti juos dainuojant.
Aš sugrįšiu.
Aš ateisiu atgal.
Kuomet žiemos dvasios nusilps.
Aš sugrįšiu namo.
Kaimadalto (Heimdalio) nusileidimas
Ąžuolo dvasios kūnas, burtininko lazda.
Burtininkas su raktu ir kauke,
nuogas ir baltas kape
vilkintis tik mūsų pasaulio pelenus.
Palei sienas ilgi, smailūs strypai.
Ant suolų plieno lakštai.
Jis ant pirštų galų, be jokio garso,
įžvelgia ant žemės laužų pelenus.
Aš keliauju link tamsiausios gelmės, kur viskas mirę.
Tamsioje pilkapio viešpatijoj,
sėdi nebylūs mirusieji.
Privalai nepasiduoti baimei,
keliauti į apleistas pasaulio erdves.
Stogas uždengtas skydais,
šalmais, diržais, peiliais ir kalavijais;
virš rudos akmens salės žemės
būtybė, moters šmėkla.
Aš keliauju link tamsiausios gelmės, kur viskas mirę.
Burtininko pavidalas duryse iš kitos pusės,
kaba, nulenkęs galvą.
Karvė kraujuoja, išgirsk jos riksmą,
Burtininkas išpainioja mazgus.
Burtininkas renka dovanas,
dovanotas jam blyškių mirusiųjų,
iš senų, tamsių akmeninių kapų
jis išsirenka pačias puikiausias.
Aš einu pas Kelę (Helę).
Aš keliauju link tamsiausios gelmės, kur viskas mirę.
Diržai ir šarvų plokštės, pyragai ir rūbai,
šalmai ir dieviškieji ginklai,
runos ir eilės, džiovintos uogos,
durys į kapą atviros!
Nuo elfų, ginklakalių,
pas šviesius, atgimusius mirusius,
kurie kovėsi su vilku
dabar apleistame pasaulyje.
Aš einu pas Kelę (Helę).
Aš keliauju link tamsiausios gelmės, kur viskas mirę.
Kalavijų šokis
Žiemos metas atėjo,
kuomet mirs vilkas ir lokys;
nuplėškite kailį, kaukę,
sutrypkite juos, pasakyk žemai: "sudie!"
Žiemos dvasia, tu mirsi!
Žiemos dvasia, kraujuok sniege!
Žiemos dvasia, aš esu vasara!
Žiemos dvasia, aš ateinu!
Ugnis ir dūmai, riksmai ir triukšmas;
burtininkas bėga per mišką.
Panaudok lapus ir suodžius, kalaviją ir plieną.
Greitai iš debesų vėl nušvis saulė.
Žiemos dvasia, tu mirsi!
Žiemos dvasia, kraujuok sniege!
Žiemos dvasia, aš esu vasara!
Žiemos dvasia, aš ateinu!
Ugnis ir dūmai, riksmai ir triukšmas;
burtininkas bėga per mišką.
Panaudok lapus ir suodžius, kalaviją ir plieną.
Greitai iš debesų vėl nušvis saulė.
Žiemos dvasia, tu mirsi!
Žiemos dvasia, kraujuok sniege!
Žiemos dvasia, aš esu vasara!
Žiemos dvasia, aš ateinu!
Kelės (Helės) žirgas
Kai sniegas tirpsta, mes verkiam;
žiema nugalėta.
Ąžuolo dvasia išlaisvinta,
vasaros dvasios triumfavo.
Kai sniegas tirpsta, mes verkiam;
Žiema nugalėta.
Ąžuolo dvasia išlaisvinta,
vasaros dvasios triumfavo.
Dvasia kyla iš apačios,
Žirgas, iš gelmių paslėptųjų,
kad paruošti žmones,
visą mūsų pasaulį verkti.
Dvasia kyla iš apačios,
Žirgas, iš gelmių paslėptųjų,
kad paruošti žmones,
visą mūsų pasaulį verksmui.
Aušra
Pirmąjį sekmadieninį pavasario rytą,
mes vėl galime išvysti kariauną.
Gedulas pagaliau pasibaigė.
Zuikis bėga per lauką.
Ant pačios aukščiausios kalvos rytuose,
galima pamatyti raudoną saulę.
Galima matyti ir gėrėtis jaukumu,
nuo viršūnes matosi gimimą teikianti Žemė.
Saulės jėga sugrįžo,
Atgimė ąžuolo dvasia.
Saulės jėga sugrįžo,
Vasara atėjo.
Beluso (Baldro) sugrįžimas (Pabaiga)
[Instrumentinis]